Didelis miestas, mažas miestas, miestelis, užmiestis, kaimas, vienkiemis – tai keletas pavadinimų, vietos, kuriose gyvena žmonės. XXI amžius, dauguma žmonių, ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pasaulyje keliasi gyventi į didelius miestus, ar tiesiog įsikuria aplink juos, bėgdami iš vargingo kaimo, provincijos, ieškodami gardesnio gyvenimo kąsnio, ten kur didesnės perspektyvos. Tačiau nerasdami to „geresnio kąsnio“ daug žmonių vargsta didmiesčiuose. Lietuva maža šalis, kurioje tik trys milijonai gyventojų, tačiau neužilgo, po visuotinio gyventojų surašymo visi sužinosim, kiek iš tikrųjų lietuvių liko šioje šalyje, neemigravo, o liko ištikimi savo gimtinei, po kol kas. Iš tų trijų milijonų, virš pusės milijono gyventojų įsikūrę sostinėje, taip pat didelė dalis virš trijų šimtų tūkstančių gyvena Kaune, Klaipėdoje apie šimtas aštuoniasdešimt tūkstančių, taigi milijonas gyventojų isikūrę trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Visa tai parodo, jog Lietuvos provincija, mažesni miestai merdi, gyventojai keliasi į didžiuosius miestus arba tiesiog emigruoja, arba kaip daugelis mėgsta dabar sakyti evakuojasi, nes nėra darbo, o be pinigų šiais laikais sunku, žmogus oru gyvas nebus. Tokia jau karti realybė.
Kodėl dauguma taip traukia didmiestis, kur šurmulys, žmonės visur skuba, lekia. Ir mane jis traukia, po mokyklos gyvenimas atvedė į Kauną, jau šešti metai eina, kaip aš jame gyvenu. Atvykus iš provincijos atrodė didžiulis miestas, dabar jis toks didelis jau nebėra. Pirmą atvykimo dieną teko ir pasiklysti jame. Buvo įdomu pažinti patį miestą, jo gyventojus. Dauguma dalykų buvo nauji, viskas domino, nes tuo metu pūtė permainų vėjai gyvenime, studijos, nauji draugai, nauja aplinka. Kaunas pradėjo patikti, pasikeitė požiūris į jį, nes iki atsikėlimo čia, visada buvau nekokios nuomonės apie šį miestą.
Ką galėčiau pasakyti dabar, po tiek metų gyvenimo jame, kažkiek pažinus Laikinąją sostinę. Tiesiog tai nykstantis miestas, kuriame nebemiela, nebesinori gyventi. Jei kas paklaustų apie teigiamus ir neigiamus dalykus šiame mieste, gaila, bet galėčiau vardinti tik neigiamas šio miesto puses, teigiamų žodžių mažai būtų pasakyta. Nors gyvenime reikia įžvelti tik teigiamus dalykus ir pati sau tai nuolat kartoju, bet negalima pabėgti ir nuo neigiamybių, kurias būtina keisti.
Kaunas, Kaunas, Kaunas, kuom garsėja šis miestas? Taip, čia yra zoologijos sodas, kuris iš tikro neprimena tikrųjų zoologijos sodų, kurie yra užsienyje. Čia man labiau panašu į egzotinių gyvūnų prieglaudą. Kaunas turi savo krepšinio komandą, kuri vienija kauniečius, kuomet jie laimi, o jei pralaimi tai baisiausių žodžių lavina pasipila iš fanų lūpų. Kaunas turi ir ilgiausią „podiumą“, siekantį daugiau nei kilometras ilgio – Laisvės alėją, tačiau tas „podiumas“ labai merdi, nors Kauno valdžia jau šiais metais, kaip teigia žiniasklaida, pradės alėjos rekonstrukciją. Labai norisi tikėti, kad po rekonstrukcijos Laisvės alėja atgims. Tačiau miesto širdies atgimimui ir gyvumo palaikymui trukdo Kauno „kultūros reiškinys“ Akropolio vardu pavadintas, kuris lyg muziejus, lyg antri namai tampa daugumai kauniečių, kurie dienų dienas leidžia jame, ne tik pramogauja, apsipirkinėja, valgo, ieško savo gyvenimo meilės, vaikai „ruošia pamokas“, bet ir nusikalstama veikla užsiiminėja. Likusi Lietuvos dalis juokiasi, kad kauniečiai kultūrinasi tarp keturių Akropolio sienų. Miesto valdžios padaryta didelė klaida, kad leido merdėti visam miesto centrui ir klestėti tik vienam pastatui. Internete teko perskaityti tokią frazę, kad: „Kaune atidarius Akropolį kaimo turizmas sėkmingai iš Vilniaus persikėlė į Laikinąją sostinę“. Daug komiškai nemalonių istorijų apie šią vietą galėčiau papasakoti.
Kaunas tampa šviesesnis, kuomet į jį atvyksta studentai iš likusios Lietuvos dalies, jie nuspalvina niūrų miesto vaizdą, tuomet nebe taip į akį krenta sportinės aprangos ir blizgučių garbinimo kultas ir daug senyvo amžiaus žmonių. Dauguma čia mėgsta agresiją, matyt nuo per didelio neveikimo tiek jėgos prikaupta. Iškyla klausimas, o kodėl Kaune tiek daug susireikšminusių žmonių? Ne mano vienos nuomone jų čia tiek daug. Gal toks išskirtinis kauniečių bruožas, jaustis svarbiausiais, protingiausiais, reikšmingais, nors priešingai, taip nėra, nes kultūros labai nedaug, elgesys kvailas. Šypseną tai tik sukelia stebint iš šono.
Vairavimo kultūra irgi ne iš geriausių, visi lenktynininkai, kažkur vis skuba, prastos būklės Kauno gatvėmis vis lekia, o laimėtojas matyt tas, kuriam tenka vis gi sustoti policijai stabdant. O senukai čia labai drąsūs, tokių net nemačius kitur, eiti per judrią gatvę neleistinoje vietoje, kai šalimais pėsčiųjų perėja, ne kiekvienas jaunas sugebėtų, jie tikri ekstremalai, kartais ne visiems pasiseka pasiekti kitą kelio pusę ir iš savo bendraamžių nelaimių vistiek senučiukai nepasimoko.
Viešasis transportas, galima pakalbėti ir apie jį, miestas pilnas mikroautobusų, kurie labai populiarūs, net sostinėje tiek nėra, kaip Kaune. Jais važiuojant, atrodo lyg dalyvautum lenktynėse. Privalumas, greitai atsiduriama ten kur vyksti, priešingai nei su troleibusu, kuris kartais lėčiau juda, nei žmogus einantis gatve. Na visokių ir juokingų, ir nelabai situacijų teko matyti, bei patirti važiuojant viešuoju transportu.
Kauno valdžia, kuo ji ypatinga? Ją spėjo išjuokti visa Lietuva, stebėdama internetu tarybos posėdžių akimirkas ir patį savivaldybės darbuotojų darbą. Atrodo visi jie savivaldybėje „protingi“ susirinkę, viską žinantys, viską darantys, bet rezultate, nieko nežino ir darbo vaisių nelabai matosi. Gal ką tik išrinkta naujoji valdžia pagaliau imsis radikalių permainų į teigiamą miesto gyventojų pusę, į Kauno miesto atgimimą, reikia tuo tikėti. Čia tik maža dalis neigiamybių, norėtųsi, kad jų būtų kuo mažiau, bet deja. Tikėkimės, jog ateityje miestas tik šviesės, klestės augs, o ne tamsės dar labiau ir, kad šio miesto nebenorės palikti žmonės, kurie jį gali padėti prikelti. Juk Kaunas turi gražų senamiestį, yra tikrai gražių vietų, kuriose gera apsilankyti ir pasidžiaugti gyvenimo akimirkomis.
Šis miestas prisiminimuose visada išliks kaip miestas, kuriame susipažinau su daug malonių, draugiškų, nuoširdžių žmonių, su kuriais praleistos įsimintinos akimirkos leidžiant laisvalaikį ir studijuojant universitete. Dėkui Jums, kad buvote ir esate lig šiol. Tik Jūs, niūrų Kauno atvaizdą praskaidrinate ryškesnėmis spalvomis. Tačiau įsimintiniausios akimirkos, geriausi nutikimai, teigiamiausi žodžiai gyvenant Kaune verti jau kito balto lapo.
P.S. Vis gi ir Kaune gyventi galima!!!
