Paklausyk, kaip paukščiai čiulba
Pačio pavasario vidury.
Pažiūrėk, kaip gėlės žydi,
Toli lauko pakrašty.
Palytėk ta mažą miela padarėlį,
Kupinom gyvenimo džiaugsmo akimis.
Įkvėpk tyro oro gaivos,
Kuri tau leidžia suprasti, kad dar gyveni.
Nebijok pravirkti, kai tyros ašaros riedės
Iš tavo mėlynųjų ežerų.
Šypsokis, kai laimė tave aplankys,
Palikdama nuostabią akimirką atminty.
Pajusk tikrą gyvenimo palaimą,
Kiekvieną dieną pabundant ir užmiegant,
Patekant ir leidžiantis saulei;
Užsižiebus milijonui žėrinčių žvaigždžių.
Pagauk tą krentančią žvaigždę,
Kuri įkvėps svajonei.
Surask, patirk, išgyvenk tik tai,
Kas sustiprins, įkvėps gyventi.
Mylėk gyvenimą – juk jis toks nuostabus!
Ar užuodi jį, ar matai, ar girdi?
Tad prisiliesk prie jo...koks jis nepakartojamas ir mielas!
J.S.
