2011 m. sausio 26 d., trečiadienis

Kai pakelsi akis į dangų, giedrą rudenio naktį
Pamatysi ryškiai žėrinčią žvaigždę,
Tokią šviesią, kuklią ir labai mažą tarp begalybės kitų žvaigždžių.
Toji žvaigždutė bus manoji,
Nuoširdi, paprasta, bet tuo pačiu ir ypatinga.
Ji šypsosis, švies tau stebuklingai visą gyvenimą
Ir ji bus netobulai tobula, nes tokia ji vienintelė
Tame beribiame paslapties danguje švytės ir bus su tavimi kartu...
Tik pakelk akis ir surask tą šviesuliuką, kuris atskleis savo paslaptį ir švies tavo vieninteliame gyvenimo kelyje.