Kodėl taip sunku kartais kažką keisti?

Labai dažnai žmonės nori ką nors keisti savo gyvenime. Atsibosta ta pati kasdieninė rutina, ar tiesiog gyvenimo džiaugsmą temdo nemielas darbas, tie patys kasdieniniai vaizdai, nusidažę pilkomis spalvomis, vienatvė, nusivylimas, finansinis nestabilumas, visa tai dar labiau prisideda prie pilkų spalvų paryškinimo. Kodėl žmonės nors ir nepatenkinti visa tuo, nori keisti savo gyvenimą, bet nekeičia ir toliau laikas bėga, o viskas stovi savo vietose. Galima daug kalbėti apie tai ir diskutuoti.

Baimė, štai kas stabdo pokyčius gyvenime. Vieni imtų prieštarauti, jei ryžtingas žmogus, kuris turi tikslų gyvenime, jokios baimės jo nesustabdys, tačiau lengva kalbėti, ne visi juk žmonės tokie, o realybė nuo kalbų skiriasi ir yra kitokia.

Baimės jausmas, o jei nepavyks, o jei nesugebėsiu keisti savo gyvenimo kita linkme, o jei bus dar blogiau. Eilė klausimų iškyla. Juokinga, bet bijoma prarasti, ko žmogus nenori savo gyvenime, nenori atsisakyti to, kas nemiela, bet gana stabilu ir užtikrinta.

Žmonės per daug prisiriša prie daiktų, vietos, darbo, žmonių, kurie kartais visiškai neprisideda prie laimingo ir visapusiškai pilnavertiško gyvenimo. Tik pats žmogus yra atsakingas už save, kas ir taip nuo senų laikų aišku kiekvienam, savo laimę. Baimė, ją reikia stengtis nugalėti, veikti, imtis veiksmų savo laimės užtikrinimui. Baimė kristi dar žemiau keičiant savo gyvenimą į tą pusę, kurios trokštame. Bet jei ir bus kritimas žemyn, jis tik dar labiau pastūmės kopti aukštyn, nes į apačią nebebus daugiau kur kristi. Didesnis užsispyrimas, valia, tikėjimas savimi, savo veiksmais, kova su baimės jausmu, tiesiog veikimas padeda žmogui žengti kitokio, trokštamo gyvenimo link. Mažais žingsneliais, ne per vieną dieną pasiekti ir įgyvendinti tai, kas giliai viduje troškimais buvo užslėpta. Tiesiog nugalėti savo baimes veikti, tai yra pagrindinis atsispyrimo taškas, nuo kurio atsiveria kitokio gyvenimo vaizdas, kitokio gyvenimo, kuriame rutiną, nemielus dalykus pakeičia sunkiu darbu pasiekti gyvenimo džiaugsmai. Be abejonės, šitoks gyvenimo kelias nėra lengvomis ir gražiomis rožėmis klotas, jį reikia susikurti sunkiu darbu, valia, tikėjimu. Svarbiausia veikti, nes nieko nedarymas žmogų veda atgal. Žmogus ne tik, kad stovi vietoje tuomet, bet eina ir atgal, į priekį tokiu atveju niekas ir nepastums.

Gyvenimas yra vienas, o galimybių daug, baimė taip pat didžiulė ir viena, bet ją galima nugalėti. Baimė, kad nepasiseks, na ir kas. Jei ir nepasiseks tam tikrais momentais, nereikia nuleisti rankų, vėl atsistoti ir žengti toliau. Svarbiausia tikėti savimi, nes po to praeis laikas ir teks gailėtis savęs, kad baimė keisti gyvenimą į tą pusę, kokio jo trokšti, buvo didesnė, už vienintelio gyvenimo laimės paieškas, savęs, kaip žmogaus pažinimą ir tobulėjimą. Nebijokim keisti pilkų kasdienybės spalvų į ryškias, pilnas gyvenimo šilumos ir džiaugsmo spalvas.

Žmogus stiprus veikti, nežinomybė ir naujovės gąsdina, belieka tik visa tai priimti, kaip dar vieną gyvenimo iššūkį, kuris tave sustiprins kaip žmogų. Tad pirmyn ir nesėdėkim vietoje, o jei ir reikės padėkime vieni kitiems nugalėti savas baimes!

P.S. Prisipažinsiu ir aš jų turiu nemažai. ;) Bet pasistengsiu su jomis pakovoti dėl šviesesnio rytojaus. :)