O gal mažą tarpelį vis gi palikti prisiminimams sugrįžti?
Ateities durys, bet kuriuo atveju atsivers
Ir tiks liks rašyti naujus prisiminimus atminties vingiuose.
Rodos ką tik jautei, kad gyvenimas toks ilgas tavęs laukia,
Kad jis niekada nepasibaigs.
Jaučiu tik tai, kad kitame gyvenime gal būsiu paukštė.
Pakilsiu aukštai virš debesų genama laisvės vėjo.
Ir nuskrisiu į tą mėlyną, žvaigždėtą dangų,
Kuriame dažnai atrandu keistai žavinčią ramybę.
