Žmogaus socialinė raida yra apie vystymąsi ir apie tai kaip vystymasis plečia žmogaus pasirinkimo galimybes. Bendrąja prasme tai žmogaus galimybių plėtimo procesas. Kadangi žmogaus socialinės raidos centre yra žmogus, todėl galimybių plėtimas tiesiogiai siejamas su žmogaus veikimu. Tai žmogaus pasiekimas, ką jis ar ji sugeba pasiekti ar būti. Žmogaus galimybės apima įvairias tiek mano, tiek kitų žmonių veiklos kombinacijas, gerbiant laisvą pasirinkimą.
Įvairios žmogaus galimybės, tiek dvasinės, tiek socialinės, tiek fizinės yra labai svarbios žmogaus gyvenime. Jei visos šios galimybės būtų ribojamos, tai žmogus visuomenėje jaustųsi nepilnavertiškai. Tiesiog būtų ribojamas, suvaržytas žmogaus gyvenimas.
Savo dvasines, fizines, socialines galimybes pagal žmogaus socialinės raidos požiūrį galiu plėsti dvejopai: tiek ugdant savo sugebėjimus, tiek naudojant gabumus. Esu jaunas žmogus, tad šiuo metu plėtoti dvasines, socialines, fizines galimybės man yra labai svarbu. Bet vėl iškyla klausimas, kaip aš galiu jas praktiškai išplėsti?
Pirmiausia pasvarstysiu apie mano fizinių galimybių plėtimą. Visų galimybių gausybėje svarbiausias yra ilgas ir kupinas fizinių jėgų, sveikatos gyvenimas. Sveikata brangiausias turtas. Jei žmogus silpnos sveikatos tai gyvenimas tampa labiau komplikuotas ir kai kurios gyvenimo galimybės tampa labiau apribotos. Nors esu jaunas žmogus, atrodo visas gyvenimas prieš akis, bet pasakyti, kad esu sveika kaip ridikas negaliu. Tiesiog pats gyvenimas siunčia išbandymus su kuriais tenka kartais pakovoti. Todėl savo sveikatą labai branginu. Plėtoju savo fizines galimybes įvairiais būdais: reguliariai sportuoju, stengiuosi sveikai maitintis, gyventi be žalingų įpročių, kurie tampa baisiausiu priešu žmogui, kuris nori būti sveikas. Visad norisi fizines savo galimybes dar labiau plėsti, ugdyti, tačiau tas galimybes kartais apriboja tam tikri dalykai. Dažnai žmonės mėgsta sakyti, kad jei nori būti sveikas, turėk nemažai pinigų, tačiau šiam teiginiui paprieštaraučiau. Kartais net ir dideli pinigai nei laimės suteiks, nei sveikatos pridės. Viskas priklauso nuo pačio žmogaus požiūrio į gyvenimą.
Jei noriu plėsti savo fizines galimybes turiu užsiimti kūno kultūra, nes ji susijusi su sveikatos stiprinimu ir sportu. Ji padeda siekti fizinės, dvasinės ir psichinės asmens darnos. Kūno kultūra atveria žmogui galimybę patirti stipraus, išlavinto ir sveiko organizmo kūno ir judesio grožio keliamą džiaugsmą, kuria prielaidas asmens savirealizacijai ir saviraiškai atsirasti. Kūno kultūra sudaro sąlygas žmogui labiau pažinti save ir ugdyti fizinę bei dvasinę ištvermę, reikalingą kritinėse gyvenimo situacijose, individualumą, tikėjimą sėkme siekiant fizinės bei dvasinės sveikatos. Jei žmogus bus fiziškai bei dvasiškai sveikas, jis turės didelės esminės įtakos visuomeninei, ūkinei bei kultūrinei krašto pažangai.
Mano, kaip žmogaus dvasinės galimybės taip pat yra labai svarbios, juk dvasingas žmogus jaučiasi laimingas. Čia turiu sau atsakyti į klausimą, kokias dvasines galimybes turiu praktiškai plėtoti, kad būčiau laiminga. Jei žmogus bus fiziškai stiprus, tačiau dvasiškai palūžęs, tokia žmogaus būsena jau tampa sunki, komplikuota. Dvasiškai silpnas žmogus, palūžęs, gali pakelti ranką prieš save. Juk šiais laikais daug žmonių atima patys iš savęs gyvybę. Ir to priežastis dažniausiai būna dvasiškumo nestabilumas, žmogus jaučiasi viduje tikrai labai prastai, jei vyksta tokios nelaimės, kurios tampa dažnu reiškiniu valstybės gyvenime, kasdienis reiškinys. Ir su šia problema reikia stengtis kovoti, ieškoti būdų kaip galima būtų ją išspręsti, kokias priemones taikyti.
Dažnai girdime žodžius: depresija, skubanti visuomenė. Didelis gyvenimo tempas sukuria palankias sąlygas žmogui palūžti iš vidaus. Nes žmogus nebespėja gyventi, vis dažniau kamuoja psichologinės problemos, morališkai žmogus pavargsta ir galiausiai dvasiškai palūžta. Tad tapo populiaru kreiptis į psichologą, profesionali jo pagalba padeda ne vienam žmogui susivokti kas jis, ir atsitiesti dvasiškai. Bendraudamas su psichologu žmogus bando atsakyti į sau svarbius egzistencijos, gyvenimo klausimus. Rasdamas atsakymus į juos žmogus tampa dvasiškai stipresnis. Kartais sunku atsakyti kaip savo dvasines galimybes galiu praktiškai plėtoti. Kaip jau minėjau anksčiau, kūno kultūra prisideda prie to. Žmogus būdamas fiziškai geros būklės tampa labiau laimingas, o laimė ir yra dvasinis žmogaus stabilumas.
Dabar XXI a., kuomet žmogus, o ypač jaunimas tampa vis mažiau dvasingi. Jie į gyvenimą žiūri labai paviršutiniškai, materialinė gerovė jiems svarbiau už bet kokius kitus dvasinius principus. Tačiau yra kelių, kuriais einant galima išlaikyti, ugdyti savo dvasinį pasaulį. Ugdymas, dvasinių galimybių plėtimas gali vykti tuomet, kai daug skaitoma, gilinamasi į tam tikrą literatūrą, tuomet mąstoma, bandoma atsakyti į savo egzistencijos šiame pasaulyje klausimus, kurie kasdien iškyla daugumai žmonių. Bendraujama su žmonėmis kuriems dvasiškumas yra nesvetimas, ilgai kalbamasi apie gyvenimą, tiesas, savo nerimus. Dalinimasis savo gyvenimiška patirtimi su artimais žmonėmis tikrai padeda tobulėti iš vidaus. Aš pasisemiu kažkokios dvasinės stiprybės. Kartais draugai būna geriausi psichologai, kai jaučiamės dvasiškai pavargę. Manau svarbu turėti savąjį sielos draugą, kuris esant moraliniam išsekimui, gelbsti visomis išgalėmis, išklauso tave, palaiko, pataria, manau pokalbis yra svarbus vaistas. Tomis akimirkomis gali kalbėti ne banalius dalykus, o gilintis į viską, toks draugas neleis tau palūžti kai bus sunku. Tiesiog svarbu dalintis su tau brangiais žmonėmis savo laimėmis ir nelaimėmis ir džiaugtis tuo gyvenimu, kad ir koks kartus ar saldus kartais jis bebūtų.
Be abejonės išplėsti savo dvasines galimybes galima ir kitaip. Tiesiog užimtumas, veikla, kuri teiktų visapusiškos laimės, tokiu atveju galėsi tobulėti iš vidaus, dvasiškai. Kartais net paprasčiausia muzika, miela širdžiai ir turinti gilią mintį, man teikia tam tikrą ramybę.
Žmonės užsiiminėjantys joga, meditacija labai sustiprėja dvasiškai. Bet čia jau kiekvieno pasirinkimas, kaip jis nori plėsti savo dvasines galimybes, kuomet žmogus jaučiasi gerai iš vidaus, yra nuoširdžiai laimingas, galima sakyti, kad jis yra dvasingas ir plėtojantis savo dvasines galimybes.
Be abejonės galima pakalbėti ir apie socialines galimybes. Jei noriu jas išplėsti turiu socializuotis. Socializacija tai žmogaus vystymasis per visą jo gyvenimą sąveikaujant su aplinka, socialinių normų ir kultūrinių vertybių perėmimo procesas, taip pat savęs tobulinimas ir realizavimas toje visuomenėje, kuriai jis priklauso. Galimybes išplėsiu jei perimsiu socialinę patirtį, tapsiu visuomeniniu žmogumi ir socialine būtybe, kuri gali prisitaikyti prie naujų situacijų įvairiais savo gyvenimo periodais. Jei busiu socializuotas žmogus, „išmokęs kultūros“, tuomet turėsiu geresnes galimybes įgyti aukštesnį socialinį statusą. Socialines galimybes taip pat plėtoti galima aktyviai dalyvaujant visuomenės gyvenime, įsitraukiant į įvairių organizacijų veiklą. Taip pat įsitraukiant į savanorišką veiklą, dalyvaujant įvairiose laisvalaikį, užimtumą, sveiką gyvenseną užtikrinančiose priemonėse. Įsitraukiant į tokią veiklą įgyjama įgūdžių, kurie praverčia dalyvaujant visuomenėje bei pilietinėje veikloje. Anksčiau priklausiau vienai jaunimo nevyriausybinei organizacijai, bet kartais pritrūkdavo tos iniciatyvos iš mano pusės įsitraukiant į jos veiklą, pati savo socialinių galimybių neišplėčiau, nors tam ir buvo sudarytos tinkamos sąlygos. Galiu teigti, kad gavau nemažai naudingos patirties, kad ir maža dalimi prisijungusi prie jaunimo organizacijos, dalyvaudama visuomeninėje veikloje. Socialinėms galimybėms plėsti tikrai sudarytos palankiausios sąlygos, tik kaip sakoma reikia noro ir didesnės iniciatyvos. Juk labai svarbus šiuolaikinės visuomenės, ypač jaunimo, bruožas – susiskirstymas ir priklausymas įvairioms socialinėms grupėms. Aktyvėja grupių, kurias vienija tam tikros vertybės veikla. Tad įsitraukiant į tokias grupes kiekvienas galime savo socialines galimybes plėsti padedant toms organizacijoms spręsti iškilusias problemas ir dalyvauti viešajame gyvenime.
Jei norim sugebėti laisvai veikti, disponuoti ir vidinėmis, ir išorinėmis galimybėmis, išvystyti ir naudoti savo potencialą, gyventi aktyvų, kūrybingą gyvenimą pagal žmogaus interesus ir poreikius, turime ugdyti visus savo sugebėjimus, išmokti panaudoti visus savo gabumus. Tai darydami galėsime laisvai plėtoti savo tiek fizines, tiek dvasines, bei socialines galimybes.
Vis gi kaip teigė G.E. Poulardas: „Žmogaus galimybių riba yra ne jo fizinės jėgos, stipraus balso arba stulbinančių poelgių demonstravimas. Greičiau tai yra dvasinis stiprumas, pažadų esmė ir tikrumas, gyvenimo tikslų nuoširdumas ir pasirengimas augti toliau.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą